į pradžią
Naujienos
Apie mane
Archyvas

Archyvas
spausdinti
Desperatiška sistemos savigyna. 2009 m.

Maištas prieš sistemą. Tokia mintis ateina į galvą stebint reiškinį, kuris vyksta Lietuvoje pastaruoju metu. Viskas prasidėjo lemtingais, dviejų žmonių gyvybes nusinešusiais šūviais Kaune ankstų pirmadienio rytą, netrukus šis kraupus įvykis iššaukė audringą visuomenės reakciją, kuri pasireiškė protestais prieš Lietuvos teisėsaugą ir masinėmis įtariamojo žudiko Drąsiaus Kedžio palaikymo akcijomis. Kuo tai baigsis – nežinia, tačiau jau dabar aišku, kad žudiko paleisto kulkos pataikė ne tik į įtariamus pedofilijos skandalo dalyvius bet ir į pykčio bei nepasitenkinimo vykdoma politika pripildytą statinę. Po šių šūvių statinė sprogo: žmonės sukrėsti ne tik galimai padaryto žiaurus nusikaltimo prieš vaiką, bet ir visiško teisėsaugos neveiklumo bei valdžios abejingumo, sukilo. Sukilo kaip niekada vieningai. Sukilo, nes netiki, kad teisingumą Lietuvoje galima pasiekti teisinėmis priemonėmis.  Korupcijos skandalų, valdžios cinizmo ir nusikaltėlių siautėjimo išvarginta visuomenė ryžtingai stojo ginti linčo teismą įvykdžiusį įtariamąjį, tuo pačiu siųsdama aiškų signalą šalies valdžiai: žmonės pavargo vergauti sistemai. Sistemai, kuri leidžia klestėti korumpuotiems politikams, biurokratams bei pareigūnams. Ši sistema sėkmingai siurbia mokesčių mokėtojų pinigus, tačiau mainais už tai nesuteikia galimybės gauti padorias pajamas, jaustis saugiam, nesudaro sąlygų vystytis sąžiningam verslui, neleidžia net tikėtis elementaraus teisingumo. Šį sudėtingą mechanizmą sudarantys ir nuolat papildantys politiniai nevykėliai, menkystos prisitaikėliai, savanaudžiai atmatos sukūrė  valstybę, kurioje teisingumas pasiekiamas tik turtingiems ir įtakingamiems sistemos globotininiams, jų valstybėje verslu sėkmingai gali užsiimti tik politinį užnugarį turintys oligarchai, sugebantys nušluoti konkurentus su korumpuotų biurokratų pagalba. Išssigimusios sistemos sukurtoje valstybėje nepuoselėjamas tautiškumas ir nacionalinės vertybės, čia tiesiog gimdomi pigūs darbininkai besiplečiančiai Europos imperijai. Galima spėti, kad sąlygas įsigalėti sistemai sudarė patys žmonės, kurių abejingumu ir pilietiškumo stoka netruko pasinaudoti piktavaliai, uzurpavę valstybę. Sustabarėjusi visuomenė – puikiausia terpė veistis valstybiniams parazitams. Tačiau šūviai Kaune  netikėtai pabudino žmones. Prabudę žmonės pradėjo masiškai reikšti nepasitenkinimą esama padėtimi, todėl sistema išsigando. Nes iškilo pavojus jos egzistencijai. Neilgai trukus, sistema įjungė savigynos mechanizmą: viešoje erdvėje pradėjo sklandyti keisčiausios teorijos apie galimas Drąsiaus Kedžio sąsajas su Daktarais, su skustagalviais nacionalistais, pradėta abejoti jo psichine būkle ir taip toliau ir panašiai. Susidaro įspūdis, kad visais įmanomais būdais bandoma nukreipti žmonių dėmesį į nereikšmingas smulkmenas arba diskredituoti dar tik įtariamąjį Drąsių Kedį. Žinoma, šios pastangos jokių rezultatų nedavė, nes sistemos šulai yra tiek atitrūkę nuo liaudies, kad nesupranta elementaraus dalyko: žmonės eina ne tiek už Kedį, kiek prieš jų gyvenimus traiškančią korumpuotą valstybės mašiną.   

Kauno miesto tarybos narys Stasys Buškevičius