į pradžią
Naujienos
Apie mane
Archyvas

Archyvas
spausdinti
Kas apgins pareigūnus nuo valdžios kvailumo? 2009 m.

 
Pagaliau galima lengviau atsikvėpti: krizė baigėsi, gyvenimas Lietuvoje sparčiai gerėja. Sunku patikėti?  Tačiau Vyriausybės veiksmai leidžia pagrįsti minėtą prielaidą. Logiškai mąstantis žmogus žino, kad smunkant ekonomikai ir didėjant bedarbystei, atsiranda  puikiausia terpė suklestėti šešėliniam verslui, banditizmui, vagystėms, chuliganizmui ir  kitoms nusikalstamumo rūšims. Visažinė statistika šiuos spėjimus patvirtina ir teigia, kad vien per šių metų pirmąjį pusmetį nusikalstamų veikų skaičius išaugo 8,2 procento. Augantis nusikalstamumas savo ruožtu silpnina legalų verslą, daro žalą valstybės ekonomikai, jos įvaizdžiui. Susidaro uždaras ratas, kuris sparčiai sukdamasis vis labiau gramzdina šalį į recesijos liūną. Ekonominės krizės šalutinis produktas – kylantis nusikalstamumas gąsdina Lietuvos gyventojus, grasina jų turtui, sveikatai ir gyvybėms. Finansinio „badmečio“ prislėgtas pilietis susiduria su dar viena grėsme: prarasti  gyvybę tamsiame skersgatvyje už paskutinius likusius piniginėje centus.  Tokioje baugioje situacijoje atsidūrę žmonės laukia iš savo valdžios greitos reakcijos ir sprendimų. Ir išties sulaukia. Išmintingos valdžios vyrų galvos nusprendžia  sumažinti finansavimą Policijos departamentui, 2010 m. biudžeto projekte numatydami net 116 mln. litų mažesnę sumą. Pasigirsta kalbų, kad kitąmet teks atleisti per 900 policininkų. Arba nurėžti jiems algas. Kad dirbtų beveik iš pasišventimo. Net ir anksčiau, kada niekas apie ekonominį sunkmetį ir pagalvoti negalėjo, policijos pareigūno profesija toli gražu nebuvo prestižinė. Daugelyje miestų bei rajonų policininkai darbuodavosi prastomis sąlygomis už juokingai mažus atlyginimus, iš kurių kartais net kurą pildavo tarnybiniams automobiliams. Visada buvo aišku, kad banditas turi daugiau teisių nei jį tramdyti mėginantis teisėsaugininkas, todėl kyla klausimas, kaip su įstatymo pažeidėjais kovos beteisis ir kone veltui dirbantis pareigūnas?  Susidaro įspūdis, kad su didėjančiu nusikalstamumu valstybė kovos mažindama pareigūnų skaičių, karpydama jiems algas bei atimdama paskutinius orumo likučius. Bet kuris sveiko proto žmogus pasakytų, kad tokia reakcija į grėsmę yra absoliučiai absurdiška ir nelogiška. Tačiau valdžia negali klysti ar mąstyti neprotingai. Todėl ir lieka vienintelis paaiškinimas: krizė baigėsi, ekonomika tuoj tuoj šoks į naujas aukštumas, nusikalstamumas beveik išnyks ( apie tai tik pasvajoti galėjo komunizmo teoretikai ), todėl ir gatvėje patruliuojančių policijos pareigūnų tiek nereikės. Skeptikai pasakytų, kad Vyriausybė tiesiog taupo Lietuvos žmonių saugumo sąskaita. Gal ir taip, tačiau valdžiai tikrai rūpi jos pačios saugumas. O jam užtikrinti vėlgi reikia tų pačių pareigūnų. Kaip per sausio šešioliktosios įvykius. O jei valdžia nebijo, vadinasi yra užtikrinta, kad nusikalstamumas mažės, o visuomenė daugiau nedemonstruos nepasitenkinimo. Nes gyvenimas Lietuvoje gerėja.
O gal tiesiog apkarpyti skurdžią „angelo sargo“ algelę yra lengviau nei sustabdyti VEKS milijonų taškymą abejotinos meninės vertės projektams?

Kauno miesto tarybos narys Stasys Buškevičius