į pradžią
Naujienos
Apie mane
Archyvas

Naujienos
spausdinti
Juvenalinė justicija negina vaiko teisių ir neužtikrins vaiko gerovės

Įstatymo pataisų priešininkai pateikia šiurpius pavyzdžius iš užsienio (daugiausiai iš Norvegijos, Suomijos ir Didžiosios Britanijos) apie savivaliaujančias socialines tarnybas, kurios tiesiogine prasme grobia vaikus iš jų gimtųjų namų ir perduoda juos svetimiems globėjams. Šis socialinis terorizmas vykdomas agresyviai ir ciniškai: vaikai labai dažnai yra atimami iš biologinių tėvų dėl menkiausių priežasčių, tėvams beveik nepaliekama galimybių ginti savo ir vaikų teises. Plačiai spaudoje aprašyti socialinių tarnybų piktnaudžiavimo atvejai kelia pagrįstą susirūpinimą ir baimę, kad nuo minėtų šalių “nusirašytos” įstatymo nuostatos Lietuvoje sukurs tėvų terorizavimo ir vaikų grobimo mechanizmą, kuris pavers pragaru daugelio šeimų gyvenimus. Tuo tarpu įstatymo pataisų šalininkai teigia, kad šios pataisos padės užtikrinti efektyvią vaikų teisių apsaugą ir tarnaus vaikų gerovės interesams. Deja, tokie įstatymo šalininkų teiginiai yra naivūs ir niekuo nepagrįsti. Visų pirma, siūlomose pataisose pateikiama smurto sąvoka yra pernelyg abstrakti, ją galima labai plačiai interpretuoti, o tai, savo ruožtu, sudaro puikią terpę piktnaudžiavimui, nes “smurtu” bus galima laikyti bet kokį tėvų veiksmą: vaiko barimą, draudimą išdykauti ar net liepimą ruošti pamokas. Jeigu tokiu pagrindu vaikas būtų išplėštas iš “smurtaujančių” tėvų rankų, jam būtų padaryta nepataisoma psichologinė žala, kuri visiškai nesiderintų su vaiko teisėmis ir gerove. Antra, šio įstatymo pataisos niekaip nesprendžia tikrųjų Lietuvą kamuojančių problemų, trukdančių pilnavertei vaiko socialinei ir psichologinei raidai, pvz. skurdo ar patyčių mokyklose. Daugiavaikės motinos yra priverstos skaičiuoti paskutinius centus vaikų maitinimui, drabužius perka dėvėtų rūbų parduotuvėse, neišgali aprūpinti reikalingomis, tačiau brangiomis mokymo bei ugdymo priemonėmis. Dalis daugiavaikių šeimų yra tiesiogiai priklausomos nuo labdaros, o statistika teigia, kad net 60 proc. vaikų mokymo įstaigose patiria patyčias. Štai kas iš tiesų kenkia vaiko gerovei, štai kokias bėdas turėtų spręsti parlamentarai bei Vyriausybės atstovai, jei jiems išties rūpi Lietuvos vaikų teisės ir jų apsauga. Tačiau, atrodo, kad Seimo nariai vietoje tikrojo rūpesčio renkasi jo imitaciją ir eina lengviausiu keliu – nusirašinėja įstatymus, negalvodami apie galimas pasekmes. Vaiko gerovės neužtikrinsi, aklai nusirašęs ydingą įstatymą, vaikų teisių, gerovės ir pilnavertės raidos užtikrinimas yra sudėtingas uždavinys, kurį reikia spręsti kompleksiškai ir apgalvotai; šiame procese turi dalyvauti ne tik psichologai, sociologai bet ir visuomenė.